Suprantame, kad frazė „miško kirtimas” gali sukelti neigiamą asociaciją daugeliui žmonių. Tačiau tai nėra visiškai teisinga, ypač Lietuvoje. Mūsų šalyje medienos prieaugis yra daug didesnis nei kasmet iškertama medžių.
Jau po kelių metų kirtavietė virsta jaunu miškeliu, kuriame mėgsta lankytis žvėrys, paukščiai ir kiti miško gyventojai. Lietuva yra žinoma kaip viena iš geriausiai miškus saugančių valstybių pasaulyje.
Mes atliekame miško kirtimo darbus atsakingai, su didžiausiu dėmesiu gamtos išsaugojimui ir siekdami minimalizuoti bet kokius galimus neigiamus poveikius.
Suprantame, kad miškas yra vertingas išteklius, ir mūsų tikslas yra atlikti darbus taip, kad būtų minimaliai pažeista miško struktūra ir ekosistema. Mūsų tikslas – ne tik atlikti miško kirtimo darbus, bet ir pasirūpinti, kad miško savininkui nebūtų padaryta papildomų nuostolių.
Leiskite Jums aiškiai ir nuoširdžiai paaiškinti, kaip vyksta skirtingi miško kirtimo būdai.
Ugdymo kirtimų tikslas yra padidinti medyno produktyvumą ir formuoti tikslinę medyno rūšinę sudėtį. Šie kirtimai taip pat siekia sukurti tinkamesnes sąlygas gamtos apsaugai, pagerinti medynų rekreacinį panaudojimą, ir padidinti medynų atsparumą vėjovartoms bei vėjolaužoms. Dėka šių kirtimų, galima žymiai pagerinti medienos kokybę ir kiekybę.
Svarbu pažymėti, kad ugdymo kirtimai turi tam tikras ribas. Pavyzdžiui, spygliuočių medynuose (E, P) ugdymo kirtimai neįmanomi likus 10 metų iki jų brandos, o kietųjų lapuočių medynuose (Ą, U) – likus 20 metų iki jų brandos. Tačiau minkštiesiems lapuočiams galima atlikti ugdymo kirtimus iki pat jų brandos amžiaus.
Ugdymo kirtimai skirstomi į:
- Jaunuolynų ugdymą. Vykdomas minkštųjų lapuočių medynuose nuo 6 metų amžiaus ir spygliuočių bei kietųjų lapuočių medynuose nuo 8 metų amžiaus. Šių kirtimų tikslas yra pašalinti nereikalingas medžių rūšis ar krūmus, kurie trukdo tikslinėms medžių rūšims. Be to, jei medžių skaičius yra per didelis, juos reikia retinti ir palikti tam tikrą tarpą tarp jų pagal amžių. Šis kirtimo būdas reikalauja investicijų.
- Retinimus ir einamuosius kirtimus. Atliekami, kai medynas pasiekia 20 metų amžių. Ar reikalingas šios rūšies kirtimo būdas, geriausiai parodo šie medyno rodikliai: amžius, augavietė, medyno skalsumas, skersmens ir aukščio santykis. Šis kirtimas gali duoti finansinę naudą miško savininkui.
Pagrindiniai miško kirtimai, arba kitaip tariant, derliaus nuėmimas, yra būtina procedūra. Kai medynas pasiekia brandų amžių, laikas jį nukirsti ir panaudoti išaugintą medieną. Šiuo būdu siekiame sukurti palankias sąlygas naujiems, atspariems ir didelio našumo miškams atkurti.
Pagrindiniai miško kirtimai skirstomi į:
- Atrankinius kirtimus. Tai tikslingas kirtimo būdas, kurio metu medžiai medyne yra kertami atidžiai išrinktomis vietomis. Atrankiniame kirtime yra du pagrindiniai būdai: laisvieji kirtimai, kai medžiai yra tolygiai kertami visame medyne, ir grupiniai kirtimai, kai iškertamos medžių grupės mažesnės kaip 0,1ha, o iškirsti plotai didinami ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po kirtimo. Atrankiniuose kirtimuose vienu atveju galima iškirsti ne daugiau kaip 30% kertamo medyno tūrio, o medyno bendras skalsumas po kirtimo negali būti mažesnis kaip 0,5. Šis kirtimo būdas tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir pusamžiuose medynuose. Šis būdas, nors finansiškai gali duoti mažesnę momentinę naudą, ateityje leidžia gauti didesnį medienos prieaugį ir sutaupyti lėšų miško atkūrimui.
- Atvejinius kirtimus. Miškas kertamas ne iš karto, bet per kelis kirtimo atvejus, siekiant suformuoti naują medyną iš antrojo ardo arba pomiškio. Atvejinis kirtimas dažniausiai užtrunka 10–20 metų, priklausomai nuo medyno dydžio. Šis būdas suteikia galimybę medynui atsinaujinti natūraliai. Be to, kasmet gaunamas papildomas medienos prieaugis. Finansiškai šis kirtimo būdas gali duoti mažesnę momentinę piniginę naudą, tačiau ateityje bendra piniginė nauda gali būti didesnė 10-25% dėl gauto medienos prieaugio ir sutaupytų lėšų miško atkūrimui.
- Plynus kirtimus. Jei brandus plotas yra mažesnis nei 3 ha, jis gali būti nukirstas vienu kartu. Jei brandaus medyno plotas yra didesnis nei 3 ha ir mažesnis nei 6 ha, kirtimas gali būti padalintas į dvi dalis. Jei plotas yra didesnis nei 6 ha, kirtimas skaidomas į dvi ar daugiau atvejų, tačiau vienu atveju nukertama ne daugiau kaip pusė brandaus ploto ir ne daugiau kaip: IV grupės miškuose 8 ha ir III grupės miškuose 5 ha ploto. Plynas kirtimas atliekamas atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, tokius kaip šliejimas, biržės plotis, ilgis, kertinės buveinės ir kt. Finansiškai šis būdas gali suteikti miško savininkui didžiausią momentinę naudą.
- Sanitarinius kirtimus (II, III ir IV grupės miškuose). Atliekami remiantis miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis ir gali būti skirti miško atstatymui po abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų poveikio. Sanitariniai kirtimai būna atrankiniai, kuomet kertami sausuoliai, labai pažeisti medžiai, arba tokių medžių grupės, kurios užima mažesnį kaip 0,1 ha plotą.
- Specialiuosius kirtimus. Šie kirtimai apima miškų rekonstrukciją, biologinės įvairovės palaikymą, kraštovaizdžio formavimą, kelių ar kitų apsaugos zonų valymą ir kt.
Kiekvienas iš šių kirtimo būdų turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau svarbu atsižvelgti į medyno būklę, miško savininko tikslus ir aplinkosaugos reikalavimus, siekiant užtikrinti tvarų miško valdymą ir ilgalaikį medienos tiekimą.
Mes suprantame, kad miško kirtimas kelia įvairias emocijas bei rūpesčius.
Jei turite daugiau klausimų apie miško kirtimą ar norite pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis. Mes esame, kad jums padėtume ir suteiktume daugiau aiškumo miško valdymo procesuose.
